Ažvinčių-Minčios giria – vienas didžiausių, vaizdingiausių ir seniausių miškų, užimantis didžiąją dalį Aukštaitijos nacionalinio parko. Daugybė ežerų, sraunių skaidriavandenių upių ir upelių, nedidelės pelkutės ir kalvotas kraštovaizdis – nenuostabu, kad šios vietos kažkada gavo Lietuvos Šveicarijos vardą.
Ši giria yra vidurinis masyvas didžiulio miškų masyvo, kurį sudaro Labanoro, Ažvinčių-Minčios ir Gražutės girios. Tai turbūt vaizdingiausias Lietuvos kraštovaizdis, kur daugybė kalvų su atsiveriančiais nuostabiais vaizdais, ežerai, upės, pelkės, ir tarp jų išsimėtę kaimai ir miesteliai.
Ažvinčių sengirė
Viena unikaliausių girios dalių – Ažvinčių sengirės rezervatas, kur saugomas jau seniai nekirstas miškas. Čia ošia senolės pušys, kurios pamažu užleidžia vietą eglėms – tokia natūrali kaita nutiktų daugeliui Lietuvos pušynų, nutraukus kirtimų/sodinimų ciklą.
Sengirės rezervate lankytis negalima