Dainavos giria yra didžiausias Lietuvos miškas, ošiantis pietiniame šalie pakraštyje. Tai Dzūkijos pasididžiavimas, saugomas Dzūkijos nacionaliniame parke. Giria taip pat supa vieną didžiausių Lietuvos pelkių – Čepkelių raistą. Lietuvai šiuo metu priklauso tik pusė girios, kita dalis yra Baltarusijoje. Tačiau net ir Lietuvai priklausanti girios dalis yra pusantro karto didesnė antra didžiausią giria (Labanoro). Šie miškai kartais dar vadinti Gudų giria, bet apie tai – atskira diskusija, mat šis pavadinimas buvo išpopuliarintas garsiojo gamtininko Tado Ivanausko, tačiau vietiniai, atrodo, šios girios taip nevadino.
Dainavos giria – smėlio kopų ir pušynų karalystė
Šis didžiulis miško masyvas išsiskiria skurdžiais pušynais, augančiais ant aukščiausių Lietuvoje žemyninių kopų. Smėlio sluoksnis čia siekia net iki 30 metrų, gruntinis vanduo slūgso giliai, tad nenuostabu, kad pušys čia auga labai lėtai, ir didesnė dalis girios labiau primena parką. Tarp pušų visur lyg prismaigstyta ištikimų jų palydovų – kadagių. Kitų medžių mažai, jie auga tik drėgnesnėse vietose.
Tokie sausi pušynai yra gana skurdūs bioįvairovės atžvilgiu, ir Dainavos giria, kaip miško masyvas, būtų ne toks vertingas, jei ne vienas gamtos perlas – Čepkeliai. Šis pelkynas, slypintis girios gilumoje, palei sieną su Baltarusija, yra didžiausia aukštapelkė Lietuvoje, viena labiausiai į pietvakarius nutolusi tokio tipo pelkė apskritai regione. Čia aptinkami ne tik pelkių, bet net ir stepių organizmai.
