Praviršulio tyrelis – didžiulis pelkynas Vidurio Lietuvoje, Raseinių-Radviliškio rajonuose. Tai vienintelė išlikusi nesunaikinta pelkė šiame kadaise daugybę pelkių turėjusiame regione (Rytu Žemaičių plynaukštėje). Kitos – Didysis tyrulis, Sulinkių pelkė, Tytuvėnų tyrelis, Šiluvos tyrelis – nusausintos arba paverstos durpynais, o Rėkyvos pelkės likusi tik nedidelė dalis.
Praviršulio tyrelis – trečia didžiausia Lietuvos pelkė
Tuo tarpu Praviršulio tyrelis, nors ir su apsausintais pakraščiais, ir pietrytinėje dalyje rankiniu būdu kastomis durpėmis, visgi išliko natūralus ir laukinis. Tą užtikrino 1969 m. įsteigtas Praviršulio tyrelio botaninis-zoologinis draustinis, apimantis visą pelkyno plotą. Tai trečia pagal plotą dar išlikusi pelkė Lietuvoje, nusileidžianti tik garsiosioms Žuvinto ir Čepkelių pelkėmis. Kelios buvusios didesnės pelkės (Didysis tyrulis, Baltosios Vokės pelkė) jau sunaikintos.
Didžiąją pelkės dalį užima aukštapelkė, tačiau pakraščiuose yra ir vertingų žemapelkių, tarpinio tipo pelkių. Kai kurie tyrelį supantys miškai yra sunkiai praeinami, ypač drėgnesniais metais. Aukštapelkės pietinėje dalyje tyvuliuoja nemažas Praviršulio ežeras. Jis bent keliais metrais žemiau nei aukštapelkės plynė. Vakariniame tyrėlio pakraštyje yra ir bebaigiąs užakti nedidelis Kragų ežeras. Pelkėje yra ir salų – sausos žemės plotų, iškilusių virš pelkynų bent kelis metrus.
Praviršulio tyrelio aukštapelkės plynė užima centrinę pelkės dalį, joje auga tik nedidelės, iki 2 metrų aukščio pušelės ir berželiai. Tiesa, ši plynė yra palaikoma atvira dėl gamtotvarkos darbų, kurie vykdomi ir kitose pelkėse. Taip neleidžiama pelkei užaugti tankiu mišku, ir sudaromos sąlygos paukščiams (tetervinams ir dirviniams sėjikams). Taip pat augalija šalinama ir dalyje žemapelkių – tokios atviros pelkės yra prieglobstis daugybei retų augalų.