Aukštasis tyras saugomas to paties pavadinimo telmologiniame draustinyje. Tai yra viena iš įspūdingiausių ir geriausiai išsilaikusių aukštapelkių Žemaitijoje ir Lietuvoje. Kaip ir netoliese esantis Reiskių tyras, Aukštasis tyras išsiskiria savo ežerokšnių gausa, ir pelkės paviršiumi – aukštapelkės vidurys esti maždaug 6 metrais aukščiau nei pelkės pakraščiai – lagas. Aukštapelkės vaizdas primena Šiaurės Rusijoje ir Skandinavijoje plytinčia bemiškę lygumą – tundrą. Didžioji Aukštojo tyro dalis apaugusi retomis žemomis pušelėmis (kurioms, beje, gali būti daugiau nei 100 metų), telkšo daugybė nedidelių ežeriukų, vadinamų ežerokšniais. Tai viena iš didžiausių natūralių aukštapelkių Lietuvoje.
Pelkėje gausu retų augalų ir gyvūnų. Aukštasis Tyras ypač išsiskiria dvejomis retųjų paukščių rūšimis – dirviniu sėjiku ir tikučiu. Šios rūšys Lietuvoje gyvena tik aukštapelkėse, tad per pastaruosius dešimtmečius tapo itin retos.
Pelkę apžiūrėti galima iš apžvalgos bokštelio, esančio aukštapelkės šiaurės rytiniame pakraštyje. Šalia šio bokšto, į pelkę įsiterpusiame pusiasalyje, yra Pauškių piliakalnis, iš trijų pusių apsuptas pelkynų.
Aukštasis tyras, tiksliau jo pakraščiai, sovietmečiu buvo sausinti. Prieš keletą metų vykdyti hidologinio režimo atkūrimo darbai, patvenkiant suasinimo grioviu pelkės pakraščiuose.